Kokios yra hidroelektrinės kavitacijos erozijos savybės?
Hidroelektrinės kavitacijos reiškinys yra ypatingas reiškinys, kurį sukelia vandens srautas energijos virsmo proceso metu. Maždaug šio amžiaus pradžioje buvo nustatyta, kad greitaeigis metalinis laivo sraigtas per trumpą laiką buvo sunaikintas. Vėliau bėgiko ašmenys buvo pažeisti hidroelektrinėje, o kavitacijos reiškinys pradėtas atrasti ir vertinti.
Hidroelektrinės darbinė terpė yra skysta. Skystosios dalelės nefibruksuoja aplink fiksuotą padėtį kaip kietosios dalelės, tačiau dalelių padėties migracija vyksta lengviau. Kambario temperatūroje skystis rodo šią savybę. Skystųjų dalelių atskyrimas nuo skysčio priklauso nuo skysčio garinimo savybių. Pavyzdžiui, kai vanduo pasiekia 100 ° C esant standartinei atmosferos jėgai, garuoja verdant, o aplinkos slėgiui nukritus iki 0. {{2}} mH 2 O, kavitacija gali atsirasti.
Kadangi skystis turi garinimo savybes, kai skystis kaitinamas esant pastoviam slėgiui arba jį supančios aplinkos slėgis sumažinamas statiniais ar dinaminiais metodais esant pastoviai temperatūrai, skystis gali būti garinamas. Tačiau tiriant kavitaciją ir kavitacijos eroziją, šių dviejų skirtingų sąlygų suformuotas skysčio garinimas yra konceptualiai skirtingas. Bet kokio tipo skystis kaitinamas esant pastoviam slėgiui. Kai skysčio temperatūra yra aukštesnė nei tam tikra temperatūra, skystis pradeda garinti ir susidaro burbuliukai, kurie vadinami virimu. Kai skysčio temperatūra yra pastovi, kai slėgis sumažinamas iki tam tikro kritinio slėgio, skystis taip pat išgaruoja arba skystyje ištirpęs oras išsivysto į ertmes. Šis reiškinys vadinamas kavitacija.
Kavitacijos reiškinys, apie kurį paprastai kalbame anksčiau, iš tikrųjų apima du kavitacijos ir kavitacijos procesus. Kavitacija yra ertmių susidarymas skystyje, kuris sutrikdo skysčio fazės skysčio tęstinumą. Tai įvyksta srauto srityje, kur slėgis nukrenta iki tam tikros kritinės vertės. Ertmė daugiausia užpildyta skystais garais ir iš tirpalo nusodinamos dujos. Kai šios ertmės patenka į mažesnio slėgio zoną, jos pradeda augti į didesnius burbuliukus. Tada burbuliukai skysčio išnešami į vietą, kur slėgis viršija kritinę vertę, ir burbuliukai sugrius. Šis procesas vadinamas kavitacija. Kavitacijos procesas gali vykti skysčio viduje arba ant fiksuotos ribos. Kavitacija reiškia medžiagos sunaikinimą ant viršįtampio paviršiaus dėl kavitacijos žlugimo. Vakuolio žlugimą lydi mechaniniai, elektriniai, šiluminiai, cheminiai ir kiti procesai. Kavitacija yra tiesioginė kavitacijos pasekmė, ir ji atsiranda tik ant tvirtų ribų.
